Artscape proteste, nes mūsų ateities vizija – atvira, kūrybiška ir žmogaus teises gerbianti demokratiška visuomenė

Nuo druskos maršo Indijoje prieš Britų Imperijos kolonijinę valdžią 1930 metais iki valstybinės protestų dienos prieš apartheidą nuo 1952 metų, nuo Vašingtono maršo pilietinėms teisėms ginti JAV 1963 iki studentų protestų už demokratiją Tiameno aikštėje Kinijoje 1989, nuo Arabų Pavasario neramumų Tunise 2010 iki protestų Baltarusijoje 2020 – šie protestai pakeitė istoriją. Tačiau protestai neturi būti istoriškai garsūs, kad įdėtų indėlį į socialinių problemų sprendimą. 8 valandų darbo diena yra tokia įprasta daugelyje pasaulio šalių ne todėl, kad nuo seno atrodė, jog taip geriausia, ir ne todėl, kad 8 valandos atrodė ekonomiškai efektyviau negu, sakykim, 12 valandų darbo. 8 valandų darbo diena yra metai po metų organizuotų ir alinančias darbo sąlygas nušvietusių protestų rezultatas.

Protestas yra instrumentas globaliam socialiniam pokyčiui kurti. Protestas yra įrankis žmogaus teisėms išryškinti bei jas ginti. Protestas yra komunikacijos strategija dėmesiui atkreipti į vystymosi ir socialines problemas, kurios daro įtaką piliečių gerovei.

Lapkričio 7 dieną Artscape komandos nariai prisijungė prie protesto “Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas.” Protestu buvo reiškiamas palaikymas to paties pavadinimo peticijai, kurią pasirašė 27 nevyriausybinės organizacijos, pilietiniai judėjimai ir per tūkstantį Lietuvos gyventojų. Mes palaikome idėją, kad žmogaus teisėms migracijos kontekste turi būti skiriamas neišblaškytas ir prideramas dėmesys. Mes tikime, kad migracijos krizė gali būti panaudota turtingesnei Lietuvai kurti. Ir ne tik todėl, kad atvykėliai prisideda prie kultūrinės įvairovės šalyje, bet todėl – ir net labiau, kad ši situacija meta iššūkį lietuviams pažinti save naujuose kontekstuose, kultūrinėse situacijose, globalios migracijos diskursuose.

Prieglobsčio prašančiųjų advokacija iš nevyriausybinių organizacijų pusės kitoje nuomonės apie migrantus stovykloje dažnai yra sulyginama su grėsme valstybės viduje. Tačiau tai negalėtų būti toliau nuo tiesos! Protestai – nors ir provokuoja persvarstyti oficialią valstybės poziciją tam tikru klausimu – jie stiprina demokratinę valstybę iš vidaus, nes įgalina demokratinę valstybės funkciją, įskaitant piliečių saviraišką ir susirinkimų laisvę praktikoje, bei stiprina potencialą socialiniam pokyčiui.

Tačiau, jei migruojantys nėra mūsų šalies piliečiai, kaip protestas susijęs su šalies piliečių gerove? Dalyvavimas protestuose yra motyvuotas tiek individualių (pokyčiai asmeniniame gyvenime), tiek kolektyvinių (poveikis, atsiskleidžiantis platesnėje visuomenėje per ilgesnį laiką) sumetimų. Ką protestavimas gali duoti vyrui, atėjusiam į maršą palaikyti moterų? Ką protestavimas gali duoti suaugusiam žmogui, atėjusiam į protestą už vaikų teises? Ką jie gali duoti visuomenei? Protestas už migrantų teises atlieka labai panašią funkciją – skatina visuomenę, organizacijas ir institucijas reflektuoti apie žinias, perspektyvas ir elgesį, kuriomis jos vadovaujasi, bei iš naujo įsivertinti, kaip šie dera besikeičiančiame socialinio pasaulio kontekste ir kokią rolę vaidina šiandienos ir ateities piliečių gyvenime.

Artscape prisidėjimas prie protestų ir piketų yra davę konkrečių rezultatų. Pavyzdžiui, 2017 metais spektaklio ,,Dreamland” kūrėjai su Artscape ir LNDT surengė piketą prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dėl iš Lietuvos planuojamo išsiųsti afganistaniečio, kurio atvejui peržiūrėti nebuvo skirta pakakamai dėmėsio ir kuris bijojo, kad jį grąžinus į Afganistaną su juo susidorotų Talibanas. Artscape koprodiusuojamame spektaklyje vaidino penki lietuvoje apsistoje pabėgėliai. Vienas jų – dėl kurio buvo surengtas piketas. Piketas padėjo šiam afganistaniečiui užtikrinti teisę gauti tinkamą prieglobsčio prašymo peržiūrėjimą: po šio jis gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Saviraiška ir išraiškos laisvė – labai svarbios sąvokos Artscape organizacijos kontekste. Žmonės išreiškia save daugeliu skirtingų būdų: per meną, kalbą, poeziją, šokį, rašymą, šypseną, surauktus antakius, spalvas, muziką, prisilietimą, tylą. Esame menų agentūra, kuri pasitelkia meną kaip komunikacijos katalizatorių – išgirsti balsui tų, kurie negali kitaip prabilti dėl kultūrinio, kalbinio ar emocinio barjero. Proteste norima išreikšti tam tikrą žinią, idėją. Protestas yra išraiška – jis glaudžiai susijęs su ekspresijos laisve.

Proteste, kaip mene, balsą įgauna tie, kurie dėl įvairių priežasčių ir kontekstų turėjo tylėti. Protestai sukuria ir sustiprina galimybę ginti kitų teises. Galimybė viešai protestuoti yra ne tik garantuota tokių teisių kaip išraiškos ir taikaus susirinkimo laisvė; galimybė protestuoti puoselėja ir ugdo žmogaus teises gerbiančias ir puoselėjančias visuomenes. Visuomenė, prie kurios kūrimo norime prisidėti išreikšdami palaikymą žmogaus teisėms migracijos kontekste, yra atvira, tolerantiška, įgalinta per kūrybiškumą ir bendruomenių sąveiką. Statykime tiltus, ne sienas!

Aušra Raulušonytė