Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 50 tūkst. pabėgėlių. Didžioji dalis jų įsikūrę didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Lapkritį įvyko pirmoji renginių ciklo „Tiltai“, organizuojamo menų agentūros „Artscape“ drauge su Europos šalių kino forumu „Scanorama“, diskusija apie atvirumo kultūrą, integracijos situaciją, žmogaus teises.
Diskusijoje „Atvirumo kultūra: ką žinome apie Lietuvoje gyvenančius pabėgėlius?“ po kino seanso apie žmogaus teises, migracijos iššūkius „Varžovas“ LRT radijo užsienio naujienų redaktorė, dokumentinių filmų kūrėja ir žurnalistė Ieva Balsiūnaitė kalbino JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) Lietuvoje atstovę Renatą Kuleš, menų agentūros „Artscape“ integracijos projektų vadovę Raimondą Lebelionytę-Alsekienę, sociologą, „Gyvosios bibliotekos“ bendruomenės atstovą Ivaną Trunovą ir „Scanoramos“ programų koordinatorių Dmitrijų Gluščevskį.
Ši diskusija yra projekto GET THE NET dalis ir siekia stiprinti jaunų žmonių įsitraukimą į bendruomenės reikalus, suteikiant galimybę susipažinti su pabėgėlių situacija Lietuvoje.
Atvirumo genas
JT Pabėgėlių agentūros atstovė R. Kuleš pasakoja, kad pabėgėlių likimas yra labai sudėtingas, ir dažniausiai jie pasitraukia iš savo šalių, kai nebelieka kitos išeities. „Žmonėms tenka palikti namus, šeimas, karjeras, artimą aplinką dėl savoje šalyje vykdomo persekiojimo, vykstančių konfliktų ar kitų problemų. Tiesa, naujoje aplinkoje dažnai šiuos žmones ištinka jau kiti sunkumai, tai – nauja kultūra, nežinoma aplinka, kalbos barjeras, sveikatos apsauga, sunku gauti prieinamą būstą ir darbą, atitinkantį žmogaus kvalifikaciją ir pan. Dažnai prarandame ir tokio žmogaus gebėjimus, kuriuos jis gali atnešti, kai nesuteikiame priimančios erdvės žmogui save realizuoti“, – sako R. Kuleš.
Ji priduria, kad pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas Lietuvoje parodė, jog iš esmės galime būti atviri. „Atvirumo geną ukrainiečiams turime, bet matyt reikia pamatyti ar pabėgėliams iš kitų šalių taip pat esame atviri. Pabėgėlių atstūmimui nuo Baltarusijos sienos reikia ieškoti alternatyvos, nes šiuo metu prieglobsčio erdvė Lietuvoje yra labai apribota“, – pasidalijo R. Kuleš.
Išankstinės nuostatos ir mitai
Pabėgėliai – tai socialinė grupė, apipinta kone daugiausia išankstinių nuostatų. „Gyvosios bibliotekos“ bendruomenės atstovas I. Trunovas, teigia, kad žmonės dažniausiai mėgina patvirtinti savo išankstinę nuomonę apie pabėgėlius, o ne bandyti pažinti jų žmogiškąsias patirtis ir suprasti, kodėl jie siekia čia susikurti visavertį gyvenimą. „Labai svarbu suteikti galimybę pabėgėliams veikti Lietuvoje, gauti pažinčių, padėti sukaupti socialinį kapitalą, kuris padėtų juos įveiklinti ir jiems integruotis į Lietuvos visuomenę. Savo bibliotekoje norime suteikti erdvę, kur žmonės galėtų pažinti socialinę įvairovę per asmenines istorijas, kuriomis dalijasi mūsų savanoriai, dalis jų – pabėgėliai. Žmonės, besidalydami savo patirtimis, tampa gyvomis knygomis“, – sako I. Trunovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad integracijos procesas yra labai sudėtingas, nes pabėgėliams kyla papildomų kliūčių, pavyzdžiui, šalyje nepripažįstamas išsilavinimas, tad tenka dirbti atsitiktinius darbus arba nuomininkai atsisako nuomoti būstą dėl vyraujančių išankstinių nuostatų.
Pasak menų agentūros „Artscape“ integracijos projektų vadovės R. Lebelionytės-Alsekienės, menų agentūrai pradėjus veiklą migracijos lauke, būdavo išskiriamos dvi atskiros dalys: „mes“ ir „jie“. „Labai žmogiška saugoti save nuo tikrų vardų ir istorijų, nes kai kalbi apie statistiką, pažeidžiamas grupes, kalbėti yra lengviau, taip neskauda. Tačiau jeigu kalbame atskirai apie konkrečius žmones nuo jų asmeninių istorijų skauda daug labiau.“
Integracija per meną
2015 m. veiklą su migrantais ir pabėgėliais pradėjusi menų agentūra „Artscape“ vykdo misiją – didina kultūros prieinamumą bei bendruomenių sanglaudą per profesionalias meno produkcijas ir edukacines programas. Dirbdama drauge su menininkais, vietos bendruomenėmis ir pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, agentūra puoselėja saviraišką, aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir ieško socialiai atsakingų sprendimų, kurdama reikšmingą socialinį pokytį.
„Kūrybinės misijos skirtos žmogaus integracijos pradžiai. Vos atvykęs pabėgėlis jaučiasi labai nesaugiai. Kai susiduriame su asmeninėmis istorijomis ir randame jose bendrų dalykų, dirbti pasidaro lengviau. Šiems žmonėms labiausiai reikia paprasto pokalbio ir čia svarbu, kad įsiterpia menininkas, – pasakoja R. Lebelionytė-Alsekienė. – Menininkų sugebėjimas bendrauti su socialiai pažeidžiama žmonių grupe yra labai svarbus. Jie neužduoda nereikalingų klausimų, susikoncentruoja į žmonių gebėjimus, norus ir puoselėja jų unikalumą. Kai daugiau orientuojiesi į tai, ką žmogus gali, o ne tai, ko negali, tai jis pražysta kaip gėlė.“
Per praėjusius metus menų agentūros „Artscape“ 14 edukatorių vedė 596 kūrybines misijas, nukreiptas į meną, jose dalyvavo 981 migrantas, pabėgėlis.
Meno galia
„Scanoramos“ programų koordinatorius D. Gluščevskis taip pat pastebi, kad kalbant apie socialiai pažeidžiamas grupes svarbus pasakoti asmenines istorijas. „Kinas yra įtaigus būdas papasakoti laiku apribotą naratyvą. Sudarydami programą, ieškome filmų, kurie iškelia ne komplikuotas migracijos sąlygas, o istorijas apie meilę, tėvą, buvusį profesionalų imtynininką, kuris naujomis aplinkybėmis ieško savęs. Tada visi apeliuojame į bendras patirtis, nepaisant skirtingų kultūrų. Taip pavyksta suprasti, kad pabėgėliai, migrantai yra ir tėvai, ir mylintys žmonės, ir svajojantys paaugliai, kuriems nebūtinai kiekviena akimirka yra jų pabėgėlių statusas.“
Pasak D. Gluščevskio, menas – labai svarbus įrankis, kuris leidžia išeiti iš išankstinių nuostatų sienų, o geras kinas, kalbant apie migracijos, pabėgėlių temą yra toks, kuris pirmiausia rodo žmogų. „Aš manyčiau, kad toks kinas iš tiesų gali tiesti tiltus“, – teigia jis.
Menų agentūros „Artscape“ atstovė pastebi, kad vykdant kūrybinę, edukacinę veiklą migrantams ir pabėgėliams svarbu orientuotis į asmenybę, o ne į statusą. „Pavyzdžiui, minėtame filme „Varžovas“ pagrindinis herojus sako, kad yra tėtis, imtynininkas ir tik tada pabėgėlis. Su tėčiu kalbi apie tėvystę, su imtynininku – apie sportą, tada viskas yra lengviau. Teisininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai sukuria bazinį saugumą ir žinojimą apie savo teises, o minkštajame lauke veikiančios organizacijos, kultūros atstovai orientuojasi į tai, koks pabėgėlis yra kaip žmogus, kas jis yra, kas buvo, ką mokėjo ir žinojo savo šalyje, ką norėtų daryti ir veikti“, – teigia ji.
Renginys yra menų agentūros „Artscape“ kartu su Europos šalių kino forumu „Scanorama“ organizuojamo dviejų renginių ciklo „Tiltai“ dalis. Skatinant kultūros pažinimą ir dialogą, kuriasi tiltai, kurie sujungia skirtingus žmones, pasaulius ir kultūras, leidžia pažinti ir atrasti. Antrasis ciklo renginys su kino seansu ir diskusija numatomas gruodžio viduryje.
Nuoroda į diskusiją „„Tiltai“: ką žinome apie Lietuvoje gyvenančius pabėgėlius?“:
http://www.facebook.com/watch/?v=1479225002643872
Nuotraukų autorė Agnė Rita Kučinskaitė-Jakovlevė.
„Artscape“ ir „Scanorama“ diskusija
JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) Lietuvoje atstovė Renatą Kuleš
„Scanoramos“ programų koordinatorius D. Gluščevskis
Menų agentūros „Artscape“ integracijos projektų vadovė Raimonda Lebelionytė-Alsekienė
Sociologas, „Gyvosios bibliotekos“ bendruomenės atstovas Ivanas Trunovas
Žurnalistė Ieva Balsiūnaitė
