Moterų lyderystės forumo „Reykjavík Global Forum“ kryptys: interviu su „Artscape“ įkūrėja Aiste Ulubey

„Reykjavík Global Forum“ į Islandiją kasmet suburia lyderes iš viso pasaulio. Viena reikšmingiausių tarptautinių platformų moterų lyderystei laikomas forumas šiemet ypatingą dėmesį skyrė demokratijos atsparumui, globaliam saugumui, žmogaus teisių situacijai ir lyčių lygybei. Jame dalyvavo prezidentės, ministrės, tarptautinių organizacijų vadovės, ekspertės ir aktyvistės, kurios įvairiose diskusijoje bei pranešimuose aptarė, kaip šiuolaikinės krizės keičia moterų lyderystės sampratą ir kokių sprendimų reikia norint užtikrinti tvaresnę, lygesnę ir saugesnę ateitį. Tarp jų – ir menų agentūros „Artscape“ įkūrėja Aistė Ulubey, kuri papasakojo apie šių metų „Reykjavík Global Forum“ kryptis.

„Reykjavík Global Forum” yra tarptautinė platforma, lyderes iš viso pasaulio globalių politinių ir socialinių tendencijų aptarimui. Kokią rolę moterų lyderystė užima šiandien, pasauliui išgyvenant politinį nestabilumą, karus ir visuomenių poliarizaciją? 

„Reykjavík Global Forum” nuo pat įkūrimo yra vieta, kurioje kasmet susitinka politikos, verslo ir pilietinės lyderės. Čia formuojama globali darbotvarkė ir aptariamos tendencijos – nuo lyčių lygybės iki demokratijos ateities. Naujos pažintys ir pokalbiai įkvepia sprendimus, gimsta tarptautinės iniciatyvos, o skelbiami indeksai ir tyrimai tampa orientyrais valstybių ir organizacijų valdyme. Moterų lyderystės politikoje klausimu Lietuva pasauliniame kontekste atrodo neblogai. Vis dėlto moterų lygybės ir teisių klausimai viešajame diskurse keliami retai ir fragmentiškai. Reikjaviko forume su įvairių sričių moterimis – politikėmis, verslo, žmogaus teisių organizacijų vadovėmis turėjau galimybę pasvarstyti kodėl. Priėjau išvados, kad vien buvimas politikoje nebūtinai reiškia reprezentaciją. Dažnai būnant reikšmingose lyderystės pozicijose turi atrodyti „stipri”, „kompetetinga”, o kalbėjimas apie moterų lygybę ar patiriamus sunkumus būnant moterimi politikoje gali būti priimamas kaip silpnumo ženklas. 

Reikjaviko forume daug dėmesio skirta platesniam demokratijos kontekstui, kuris tiesiogiai veikia moterų teises, saugumą ir dalyvavimą visuomenėje. Naujausi duomenys rodo, kad net ketvirtadalis pasaulio valstybių šiandien fiksuoja regresą lygių teisių srityje. Tai ypač pastebima reprodukcinėje sveikatoje, apsaugos nuo smurto srityje bei išpuolių prieš moteris internetinėje erdvėje kiekiu. Buvusios Suomijos premjerės Sanna Marin vieši pareiškimai apie  intensyvų seksizmą, moralizavimą visame pasaulyje nuskambėjo garsiai. Forume buvo ne vienas panašus pareiškimas – politikės kalbėjo ir apie viešą kritiką ir grasinimus. Belgijos parlamentarė Meyrem Almaci teigė, kad vis mažiau moterų ryžtasi eiti į viešas pozicijas dėl seksistinių išpuolių. Socialiniuose tinkluose vykstantys procesai tampa ir fizinio pasaulio dalimi, jie liečia ne tik viešus asmenis, bet ir jų šeimas. Tad jeigu ryžtiesi – tampi savotišku taikiniu, kaip teigia politikė. Tai matome ir Lietuvos politikoje, kai aukštas pareigas užimančių politikių atžvilgiu nevengiama naudoti seksistinių išsireikšimų, abejojama kompetencijomis, komentuojama išvaizda, apranga. Deja, moterų lyderystė vis dar susiduria su struktūriniais lūkesčiais ir grėsmėmis, kurių vyrai dažnai nepatiria.

Viena iš forumo temų buvo demokratijos pažeidžiamumas – tiek technologijų, tiek geopolitinių įtampų akivaizdoje. Panelėje „Democracy challenged: women leaders holding the line“ dalyvavo ir buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kokių politinių ar visuomeninių sprendimų reikia, kad demokratijos būtų atsparesnės?

Besitraukianti pilietinė erdvė, dezinformacija ir augantis autoritarizmas buvo įvardintos kaip pagrindinės demokratijos grėsmės. Diskusijoje, kurioje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė nuskambėjo kvietimas priešintis. Į priešiškas demokratijai ir vakarietiškoms valstybėms jegas atsakyti dirbant daugiau, kalbant garsiau ir ginantis nebijoti panaudoti jėgą. Tokie prezidentės žodžiai sukėlė forumo ovacijas. 

Ar dalyvės aptarė mažesnių valstybių – tokių kaip Baltijos šalys – vaidmenį kintančiame galios struktūrų kraštovaizdyje?

Įdomus Islandijos pavyzdys – šalis turi senas moterų lygybės tradicijas ir šalis šį klausimą naudoja kaip savo įvaizdžio bei išskirtinumo dalį. Mažoms valstybėms dideliame žemėlapyje matomumas yra „prekinis ženklas”. Lietuva čia taip pat minima kaip pozityvus pavyzdys, bet kad galėtume garsiai kalbėti apie lyčių lygybę kaip Lietuvos įvaizdžio, diplomatijos dalį turime gerokai pasistūmėti viešose politinės lygybės diskusijose ir padaryti daug namų darbų. Lietuva kol kas negali lygiuotis į Šiaurės šalis moterų teisių srityje. Nesame ratifikavę Stambulo konvencijos, atsiliekame pagal lyties lygybės rodiklius – užimame 16 vietą tarp visų ES valstybių.

Forumas daug kalbėjo apie judėjimus preš žmogaus teises – organizuotas jėgas, kurios įvairiose šalyse koordinuotai kvestionuoja žmogaus teises, lyčių lygybę ir demokratines normas. Ar diskusijose girdėjai strategijų, kaip į tai reaguoti?

Forumo dokumento „Reykjavík Index for Leadership“ duomenys šiemet vienareikšmiškai teigia, kad  jauni vyrai vis prasčiau vertina moterų gebėjimą vadovauti. Vyrų, o ypač jaunų vaikinų vertybinių nuostatų kitimas jau vadinamas poliarizacija tarp lyčių. Tai – nauja terminologija. Jaunos kartos nuostatos dėl lyčių lygybės yra daug labiau susiskaldžiusios: jaunos moterys dažniau save laiko feministėmis, o jauni vyrai – skeptiškesni šiuo klausimu. Tai kalba apie vis gilėjančią vidinę įtampą pačioje kartoje. „Reykjaviko global index 2025” duomenys rodo kad jauni vyrai moterų gebėjimą vadovauti vertina blogiau nei pastaraisiais metais. Islandijos prezidentė savo rezidencijoje priėmimo metu pasakė įkvepiančią kalbą, kurios metu kvietė nebekalbėti apie lyčių lygybę be vyrų ir skirti dėmesį dialogui: „Negalime kalbėti apie moterų lygybę be vyrų. Turime išmokti kalbėtis.”. 

Dalis šių pokyčių siejama su socialinių medijų burbulų fenomenu. Klausimas, ką padarėme netinkamai, buvo ne vienos diskusijos dalis. Svarstymai apie socialinių medijų žalą psichikos sveikatai skambėjo taip pat dažnai, kaip ir klausimai apie jų reguliavimą. Akivaizdu, kad demokratijos ir lyčių lygybės ateitis tiesiogiai priklausys nuo to, kiek šis jaunimo „vertybinis šuolis“ taps politinių sprendimų dalimi. 

Dažnai mintimis grįždavau prie „Artscape” programų, kuriose dirbame su pažeidžiamu jaunimu. Svarbu ne tik švietimo, neformaliojo ugdymo, bet ir kultūros laukui suprasti bei prisiimti atsakomybę kalbėti apie emocijas, baimes ar įtampas, nebijoti sudėtingų temų. Pasaulis nėra homogeniškas: jame vienu metu egzistuoja ir pažangiausi feministiniai balsai, ir jaunų vyrų tapatybės paieškos, todėl dialogo metodai turi būti kūrybiški, įtraukūs. Turime kurti saugias erdves tikroms, kartais nepatogioms diskusijoms — tai yra ne tik svarbu, bet ir būtina, jei norime sumažinti poliarizaciją ir auginti empatišką kartą.

Kokie kiti globalūs iššūkiai šiandien labiausiai kelia nerimą forumo lyderėms?

Prastėjanti demokratijos padėtis  pastebima įvairiose politinėse sistemose – nuo autoritarinių režimų iki demokratijų, kuriose stiprėja populistinės jėgos. Lietuvoje nerimastingai stebime procesus Europoje, JAV, tačiau žinutė pasauliniame kontekste panaši – autoritariniai ir hibridiniai rėžimai auga. Baltarusijos sienos krizės metu „Artscape” buvo organizacija, garsiai kalbėjusi, kad žmogaus teisių pažeidimai, silpniausių, negalinčių apsiginti mažumų, pamatinių teisių nepaisymas yra pirmasis indikatorius rodantis demokratinio pagrindo sveikatos pokyčius. Mano manymu, šiandien visuomenėje ir politikoje matome jau šių sprendimų pasekmes. 

Stebint JAV politinės retorikos pokyčius matau paralelių. Paraleliai su nehumaniška politika migrantų atžvilgiu ribojamos moterų reprodukcinės teisės, mažinamas finansavimas lyčių lygybės programoms, nutraukiamas ir drastiškai mažinama parama žmogaus teisių, humanitarinėms programoms, silpninamos žmogaus teisių institucijos – tai procesai, kurie sistemingai pasireiškia valstybei tolstant nuo demokratinių standartų. Reikjavike tą akcentavo ne viena pasaulio lyderė: kai silpnėja demokratija, pirmiausia nukenčia mažumos, moterys, o vėliau – visa visuomenė. Svarbu matyti šiuos procesus globaliame kontekste, kad galėtume įvertinti ir laiku apginti demokratines vertybes savo šalyje.

Forumas suburia tiek valstybių vadoves, tiek pilietinių organizacijų, technologijų sektoriaus ir žmogaus teisių lyderes. Kaip ši tarpsektorinė auditorija veikia diskusijų toną ir turinį?

Šiuo metu baiginėju vieną prestižiškiausių verslo lyderystės programų – ISM Executive MBA programą, tad lyderystės tema lydėjo mane visus metus. Tiesa, šiemet moterų programoje – pirmą kartą dauguma. Tad Reikjaviko forumo diskusijoje moterų vaidmens valdybose ir vadovaujančiose verslo pozicijose temų klausiau itin atidžiai. Nustebino blogėjantys rodikliai šioje srityje. Sarah Steinberg – „LinkedIn“ globalaus viešosios politikos partnerystės, dirbtinio intelekto ir darbo rinkos politikos ekspertė pristatė neraminančias pasaulines tendencijas: mažėjantį moterų ekonominį dalyvavimą ir krentančius jų įdarbinimo į vadovaujančias pozicijas ir valdybas rodiklius. Įdomi statistika ir apie DI – jis neproporcingai stipriai veikia būtent moterų darbo vietas.