Uždraustos Kalėdos, institucionalizuota komunikacija ir Artscape kalėdinis karavanas migrantų centruose

Spalio pabaigoje Europos komisija viešojoje erdvėje buvo kritikuojama dėl pasikėsinimo „uždrausti Kalėdas“. Trisdešimties puslapių dokumentas, apibrėžiantis Komisijos vidinės komunikacijos normas, tolerantiškas religijų įvairovei, lyčių lygybei ir LGBTQ+, buvo paruoštas lygybės komisarės. Tačiau po aršios kritikos tiek iš visuomenės tiek iš Europos Komisijos darbuotojų dokumentas buvo suspenduotas su mintimi jį peržiūrėti ir pataisyti.

Keletas iš dokumente pasirodžiusių pasiūlymų: vengti žodžio „Kalėdos“ ir vietoj jo vartoti „šventės“, vengti tokių frazių kaip „Ponios ir ponai“ ir vietoj jų vartoti „Brangūs kolegos“, vengti žodžių, kurie nurodo į kažkurią lytį, pavyzdžiui „man-made“, kuris verčiamas kaip „žmogaus sukurtas“, bet pažodžiui verčiant iš anglų kalbos reiškia „vyro sukurtas“. Kiek liečiama Kalėdų tema, dokumentas priminė darbuotojams, kad „ne visi švenčia krikščioniškas šventes ir ne visi krikščionys Kalėdas švenčia tą pačią dieną.“

Kai kurie kritikuoja tik dokumento stilių ir pavyzdžius (e.g., pasiūlymą vietoj žodžių junginio “Krikščioniškas vardas” naudoti tiesiog “pirmasis vardas”), tačiau sutinka, kad Europa ir jos institucijos atstovauja visus, todėl privalo išlikti neutralios ir prisiminti, kad didžioji dauguma europiečių nėra religingi.

Atviros prieigos nuotr.

Nors dokumentas buvo atšauktas su intencija jį pataisyti, jis sukėlė bangą nepasitenkinimo tarpe europiečių, kurie sieja Kalėdas su Europos kultūriniu identitetu ir istorija.

Tačiau, regis, šiuose debatuose nėra bendro objekto dėl ko nesutariama, nes Europos komisijos vadovas apie įtraukią (angl. inclusive ) komunikaciją buvo skirtas Europos Komisijos darbuotojų komunikacijos pagerinimui, o pasipiktinę Europiečiai norėjo apginti savo kultūrinį identitetą ir išsaugoti galimybę naudoti su krikščionybe susijusius terminus šventiniame kontekste – į ką Europos komisijos nuorodos nesikėsino.

Visgi kartais šios dvi sritys yra sumaišomos. Artscape ir kitos organizacijos, dirbančios migrantų sulaikymo centruose, tokioje maišatyje atsidūrė šiemet planuodamos kalėdinius užsiėmimus centrų gyventojams. Tokių šventinių užsiėmimų poreikis buvo kvestionuojamas, abejones kėlė ir tarptautiniame kontekste gliaudoma diskusija dėl savos kultūros primetimo. Kai kurios tarptautinės organizacijos, dirbančios su migrantais, sprendžiant kalėdinių renginių klausimus buvo priverstos stagnuoti, mat nebuvo susitarta, ar žodžio „Kalėdos“ vartojimas yra prideramas komunikacijoje kitų kultūrų ir religijų kontekste.

Kol dalis vietinių organizacijų sprendė, kaip elgtis tokioje situacijoje ir laukė nurodymų iš tarptautinių organizacijų, Artscape tęsė savo misiją didinti kultūros prieinamumą pažeidžiamoms grupėms, didinti bendruomenių sąveiką, skatinti kultūrų dalijimąsi, pažinimą, draugystę. Kartu su tokiomis organizacijomis kaip Caritas, Teachers for Refugees, Gelbėkit Vaikus, Kauno Menininkų Namai bei su socialinių darbuotojų ir savanorių pagalba, Artscape organizavo kalėdinius renginius centruose. Savo veiklose su migrantais bei sąmoningumo apie migraciją ir migrantus kėlimo iniciatyvose Artscape vadovaujasi vystomosios komunikacijos principais. Vystomoji komunikacija (ang. Communication for Development) yra organizacijos tiksluose ir veiklose nuolat atsirandančių komunikacijų visuma, kuri tinkamai prižiūrima ir valdoma, kuria tvarų demokratinį visuomenės vystymąsi per suteiktą balsą, prasmingą dalyvavimą ir saugias erdves dalintis.

Algimanto Černiausko nuotr.

Vystomoji komunikacija iš dalies arba apskritai galėjo būti ir Europos Komisijos įtraukiosios komunikacijos gairių pagrindu. Vystomosios komunikacijos sritis nagrinėja šiuolaikinėje visuomenėje ir politinėse sistemose egzistuojančias kolonializmo liekanas. Europos kolonializmas įtvirtino europietiškos (arba vakarietiškos) kultūros dominavimą didžiumoje pasaulio dalių. Europos valstybės, steigdamos kolonijas kitų kultūrų teritorijose, siekė plėsti savo galią ir įtaką bei praturtėti kitų kultūrų sąskaita. Kolonializmo laikotarpiu kolonizuotos bendruomenės buvo krikštijamos, rengiamos vakarietiškais rūbais ir verčiamos kalbėti kolonistų kalba. Tai išties buvo savos kultūros primetimas. Teorija, kviečianti analizuoti pasaulį po kolonializmo ir ieškanti dažnai plika akimi nepastebimų vakarietiškos kultūros priespaudos apraiškų šiųdieniniame pasaulyje – postkolonializmas. Tokių apraiškų pavyzdžiai: tam tikros politikos primetimas, dangstantis pagalbos retorika, lėtesnio ekonomikos vystymosi priežasčių išvedinėjimas iš vietinės kultūros savybių ją sumenkinant, paternalistiškas bei bendruomenės veikimo galią sumenkinantis (varganos veido išraiškos, apdriskę rūbai, stagnacija judesiuose ir aplinkoje) šalies, tautos ar pažeidžiamos žmonių grupės vaizdavimas medijose.

Dėl atsargumo bei siekio išlikti etiškomis tarptautinės institucijos dažnai pasitelkia vystomosios komunikacijos bei įtraukiančiosios komunikacijos principus. Tad, nors dokumentas buvo kritikuojamas dėl stilistikos ir jame pateikiamų pavyzdžių, pati neutralumo intencija iš Europietiškos konstitucijos, kuri gerbia kitų tautų, regionų ir kultūrų istorinę atmintį, yra sveikintina.

Problema atsiranda, kuomet institucionalizuojamos ne institucinės socialinio gyvenimo sritys. Etiškumui išsaugoti bei sukurti galimybėms visiems jaustis įtrauktiems, didelės tarptautinės organizacijos ir institucijos sukuria komunikacijos gaires, kad galėtų vykdyti sklandžią komunikaciją su skirtingose šalyse įsikūrusiais partneriais bei tarp darbuotojų su skirtingais socialiniais ir kultūriniais kontekstais.

Tačiau įtrauki organizacijos kultūra bei tarptautinės institucijos viešoji arba vidinė komunikacija neturėtų būti analizuojami toje pačioje kategorijoje kaip ir kultūros dalinimosi, svetingumo arba tiesiog šventės organizavimo aktas. Kalbėjimas apie tai, kad žodis „Kalėdos“ neturėtų būti minimas tarpkultūriniame kontekste lygiai taip pat, kaip ir kad jis neturėtų būti minimas tarptautinės institucijos komunikacijos kontekste yra kategorijų supainiojimas. Ir toks kategorijų supainiojimas atsitiko tiek Europos komisijos komunikacijos gairių vertinime, tiek vertinant Menų Agentūros Artscape ir kitų organizacijų Kalėdines iniciatyvas Lietuvos migrantų registravimo ir laikino apgyvendinimo centruose.

Algimanto Černiausko nuotr.

Nors tiek istorijoje, tiek šių dienų pasaulyje pilna dominuojančios kultūros primetimo mažesnėms kultūros pavyzdžių, skirtingų kultūrų egzistavimas lygiagrečiai nereiškia, kad bet koks kultūrų susitikimo rezultatas bus toks primetimas, egzistuoja įvairiausi scenarijai, kaip galima dalintis kultūromis išlaikant pagarbą viena kitai, mokantis vienai iš kitos bei švenčiant atskirų kultūrų elementus drauge. Švenčių vengimas arba jų pavadinimų vengimas kitos kultūros kontekste kaip tik gali būti matomas kaip tam tikros nuomonės primetimas ir išankstiniai nusistatymai apie kitą religiją, kultūrą ar žmones, kuriems pažinti net neskyrėme laiko. Pakvietimas į savo kultūrinę ar religinę šventę nėra kultūros ar religijos primetimas kitiems. Tačiau siūlymas vengti į savo kultūrinę šventę kviesti žmones iš kitos religijos ar kultūros yra išankstinių nusistatymų, stereotipų apie religijas ir kultūras primetimas organizacijoms.

Su Artscape dirbanti edukatorė Farah Mohammad iš Sirijos pasakoja, kad Kalėdos Sirijoje irgi yra šventė, netgi – ne darbo diena! Sirijoje, kurios kone 90 % gyventojų yra musulmonai, Kalėdos yra minimos su šeima, o miestuose esti kalėdinių renginių ir minėjimų, kurie yra atviri kiekvienam. “Vaikai tiek apskritai, tiek Kalėdiniuose minėjimuose nelabai atskiria religines šventes nuo ne religinių. Daugelis šeimų ne tik puošia Kalėdų eglutes, bet ir pasinaudoja proga padovanoti vieni kitiems dovanų, kartais adresuodami jas nuo Kalėdų senelio,” – pasakoja Farah.

Artscape kūrybines misijas organizuoja visuose migrantų laikino sulaikymo centruose, išskyrus Kybartus. Šiuose centruose gyvenantys žmonės žino, kad artėja Kalėdos ir nuolat klausia Artscape komandos, ar galės jas švęsti, ar bus kažkas organizuojama. Vaikai ir moterys nuolat klausinėdavo apie galimybę pasipuošti Kalėdų eglutę, – pasakoja su migrantais kas savaitę susitinkantys Artscape edukatoriai ir savanoriai.

Algimanto Černiausko nuotr.

Farah irgi sutinka, kad dauguma žmonių nori švęsti Kalėdas kartu su Artscape. Fara dalinasi, kad “jei šventės atsisakytume tik todėl, kad tam tikra mažuma žmonių nenori Kalėdų švęsti, mes automatiškai sustiprintume stereotipus apie musulmonus.” Kalėdinių renginių metu niekas nėra verčiamas dalyvauti. Migrantų sulaikymo centruose gyvenantys žmonės gali rinktis, kaip atsakyti į organizuojamą šventę: žmonės gali likti savo kambariuose, gali prisijungti ir stebėti šventę iš šono, gali aktyviai dalyvauti su savo vaikais arba tiesiog atvesti vaikus.

Artscape komanda tiki, kad nei visuomenės, nei atviros visuomenės organizacijų pasirinkimai neturėtų būti kontroliuojami vadovaujantis insitucionalizuotais komunikacijos įrankiais. Tarpinstitucinė ir institucijos vidaus komunikacija nėra tas pats, kas yra kultūrinės integracijos veiksmas socialinėje realybėje, kurioje tarpsta visuomenės, kurioje persipina realių žmonių gyvenimai. Artscape dirba tiesogiai su žmonėmis. Mūsų darbe svarbus aktyvus atvirumo, dalijimosi ir pažinimo veiksmas, nes tik tokiomis sąlygomis kuriamas reikšmingas socialinis pokytis.

Artscape įkūrėja Aistė Ulubey grįžta prie esminių Artscape kūrybinių misijų pagrindų – saugios erdvės kurti, dalintis, sužinoti. “Kultūros nėra tokios tolimos, kokios jos gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Artscape atviros erdvės principu kuria galimybes kultūroms vienai kitą pažinti. Mūsų priėjimas prie kultūrų, egzistuojančių migracijos centruose, yra etiškas ir informuotas. Mes propaguojame priėmimo kultūrą”- kalba Aistė. Socialinės Integracijos programos vadovė Ieva Šlechtavičiūtė papildė šią poziciją primindama, kad “Lietuviškoji kultūra migrantams yra “kultūra už sienos”. Žmonės patys prašo galimybių. O mes reaguojame į jų balsus ir poreikius.” Artscape ateities vizijoje – atvira, tolerantiška, įgalinta visuomenė, stiprinama transformatyvių meninių procesų ir bendruomenių sąveikos.

Kūrybiškų, jaukių ir įkvepiančių Kalėdų visiems!

Aušra Raulušonytė