Artscape į tarptautinę konferenciją pakvietė trylikametę migrantę: “Mes, čia uždaryti vaikai, kenčiame“
MALALA YOUSAFZAI savo Nobelio Prizo atsiėmimo kalboje sakė, kad nors ji atrodo kaip tik penkių pėdų ir dviejų colių mergaitė, ji nėra vienišas balsas, ji yra daug daugiau. Nors tas balsas skambėjo iš vienos mergaitės lūpų, jis atstovavo 66 milijonus balsų – mergaičių, kurioms nėra leidžiama mokytis. Panašiai vienos mergaitės balsas nuskambėjo Vilniaus Rotušėje šį rudenį.
„Aš jaučiuosi įkalinta. Mes, čia uždaryti vaikai, kenčiame. Neturėjimas laisvės ir negalėjimas išeiti į parką tikrai daro žalą mūsų emocinei sveikatai. Kasdien matau vaikus, kurie savyje kaupia pyktį. Mano draugės tėvai sakė, kad ji naktimis verkia.“ – tai balsas trylikos metų mergaitės, kuri su savo šeima gyvena viename iš užsieniečių registravimo ir migrantų laikino apgyvendinimo centrų Lietuvoje. Šis balsas nuskambėjo Šiaurės ir Baltijos šalių konferencijoje „Vaikui draugiška visuomenė“ lapkričio 17-18 dienomis Vilniaus rotušėje.
Tarptautinės konferencijos – kurią organizavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje – tikslas buvo suburti ekspertus ir praktikus iš Šiaurės ir Baltijos šalių pasidalinti žiniomis ir gerosiomis praktikomis, stiprinant vaikų gerovę iš vaiko teisių perspektyvos, ypač skiriant dėmesį integruotai vaikų apsaugai ir gerovės paslaugoms, bei teikiant pirmenybę labiausiai pažeidžiamiems vaikams. Unikalus konferencijos bruožas – joje skambėjo vaikų ir jaunuolių balsai.
“Mano svajonė – tapti mokslininke. Norėčiau mokytis dalykų, kurie padėtų pasiekti šią svajonę. Pavyzdžiui, norėčiau mokytis apie mokslo atradimus. Tam man reikia galimybės ištrūkti iš čia, būti ten, kur galiu mokytis, kur galiu daugiau sužinoti“ – kalbėjo trylikametė. Mergaitės tėvai sutiko, kad ji dalyvautų konferencijoje, nes jie nerimauja dėl jos ateities. Jie padarysiantys viską, kad jų dukra galėtų siekti savo svajonių. Tai ir buvo priežastis, dėl kurios šeima bėgo iš neramumų išvarginto Šiaurės Irako regiono – ten tėvai bijojo ne tik dėl dukros ateities, bet ir dėl jos gyvybės.
Vaikus migrantų stovyklose atstovaujanti paauglė dalinosi savo pozityviomis mintimis apie Lietuvą: “Aš noriu pradėti naują gyvenimą Lietuvoje. Man reikia laisvės, kad galėčiau kažkuo tapti. Aš noriu tapti kažkuo, kas didžiuosis Lietuva kaip savo šalimi“. Jauni migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai yra unikalus, neišnaudotas telentų, idėjų ir ryžto šaltinis. Jau patyrę gyvenimo išbandymų migruodami šie vaikai ir paaugliai yra atsparūs, motyvuoti iš vidaus ir turintys didžiulį potencialą išspręsti kai kuriuos iš didžiausių šiandienos globalaus pasaulio iššūkių.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Mia Stavling, Stokholmo miesto Atvirų darželių skyriaus vedėjo pavaduotoja, kuri pristatė Atvirų darželių idėją, kuri keičia vaikų ir šeimų gyvenimus Šiaurės šalyse. Atviri darželiai orientuoti tiek į šeimas su migracijos patirtimi, tiek šeimas, patiriančias sunkumų ikimokylinio amžiaus vaiko auginimo etape. Adeen Nassem iš Danijos atstovavo „BABA“ – socialinės atsakomybės iniciatyvą, skatinančią tėvus (ypač iš etninių mažumų) įsilieti į vaiko auginimo ir ugdymo procesus šeimose, – pasidalino Danijos patirtimi įtraukiant tėvus – ypač tėvus iš etninių mažumų, į vaikų gyvenimus. Nuotoliniu būdu iš Švedijos prisijungęs Farid Hazara yra Nelydimų nepilnamečių asociacijos vadovas Geteborgo padalinyje. Asociacija, kuri, beje, yra valdoma suaugusiųjų, kurie patys kažkada atvyko į Švedją nelydimi tėvų, siekia sukurti ryšius tarp į Švediją atvykusių nelydimų vaikų, paauglių ir bendruomenių, užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių susitarimų nelydimų paauglių prieglobsčio prašymo procesuose. Farid Hazara pabrėžė, kad ant nelydimų vaikų ir paauglių pečių krinta milžiniška atsakomybė migruojant, prašant prieglobsčio ir pradedant gyvenimą naujoje šalyje.
„Migrantų vaikų vaiko teisės“ diskusija, vedina vaiko balso, parodė, kad pabėgėlių ir migrantų vaikų teisių apsaugojimas šiandien vis dar yra didelis iššūkis net moderniausiomis save laikančiose visuomenėje. Tuo pačiu diskusija atskleidė, kad egzistuoja iniciatyvos ir praktikos, kurios veikia įgalinant vaikus siekti savo potencialo įgyvendinimo. Jos yra pamokos ir įkvėpimas visuomenėms, kurios nori būti kiek įmanoma draugiškesnėmis vaikams ir tame mato neįkainojamą potencialą. Šiaurės – Baltijos sąjunga siekia regione stiprinti vaiko teisių apsaugą ir užtikrinimą, kad nuo pagrindų stiprėjanti visuomenė išlaikytų ir puoselėtų šį regioną kaip tvariausią ir apjungiantį veiksmingiausius socialinės integracijos principus.
Daugiau skaitykite:
Aušra Raulušonytė
20 gruodžio, 2021
