„Nezlamna“ neofreskoje matoma jauna moteris Tetiana Drobotia pasipuošusi specialiai šiai progai Ukrainos dizainerių sukurtu kostiumu, kuriame gausiai panaudoti tradicinės ukrainietiškos tekstilės, Vyšyvanka elementai. Anot ukrainiečių dizainerio Georgijaus Lvovo, įkūnijusio idėją audinyje, buvo norima sukurti tokią tautinio kostiumo interpretaciją, kuri atitiktų šiuolaikinį Ukrainos, kaip jaunos, gražios ir drąsios šalies, identitetą.
Kostiumo kūrėjai, inspiracijai ieškodami autentiškos medžiagos muziejuose ir privačiose kolekcijose, susidūrė su karo padariniais – visos parodos ir muziejų fondai buvo nepasiekiami dėl gyventojų evakuacijos iš Zaporižios į saugesnius regionus.
Tad buvo nuspręsta kurti visiškai laisvą naujo kostiumo interpretaciją, paremtą Zaporižios regiono kraštotyros muziejaus fondų bei kt. etnografine medžiaga.
Georgijaus Lvovo kurtą kostiumą Vyšivankos raštais siuvinėjo Olena Pacheva ir Yulia Artemieva. Kostiumą papildė Liudmila Kokar kurti koralų, granato ir perlų daugiaeiliai karoliai, semiantis Ukrainos tradicija, kai moterys karoliais puošdavo kaip klestėjimo simboliais. Kostiumą sudaro šilkiniai kaspinai ir bei gyvų gėlių vainikas, kurtas Natalijos Boiko, tradiciškai laikomi apsauga nuo piktųjų dvasių, pridedant etnografinių detalių į sienos tapybą.
Vyšyvanka, itin svarbi ukrainiečių kultūrinės tapatybės dalis, ypač didelę simbolinę prasmę įgavusi per 2014 m. Maidano sukilimą, dar labiau išryškėjo Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Karo sąlygomis nematerialus kultūros paveldas telkia bendruomenes, tačiau yra toks pats trapus ir pažeidžiamas, kaip ir materialios kultūros vertybės. Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimas priklauso nuo neišblaškytų bendruomenių, nuo orios ir saugios aplinkos, kurioje jis puoselėjamas. Vyšyvanka, turtinga siuvinėjimo tradicija yra neabejotinai reikšmingas Ukrainos gyvasis nematerialus kultūros paveldas, nuolat pačių ukrainiečių perkuriamas, atkuriamas ir interpretuojamas, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis tapatybės ir tęstinumo pojūtį, skatinantis pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus teisėms.
Šiemet sukanka 20 metų, kai buvo priimta UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencija (2003). Šia proga visame pasaulyje vyksta iniciatyvos, skirtos gyvosios tradicinės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojams, palaikytojams ir kūrėjams.
Meninį tyrimą vykdė tarptautinė kūrybinė grupė Lina Šlipavičiūtė (Lietuva), Tetiana Drobotia (Ukraina), Elena Tita (Ukraina), Aistė Ulubey (Lietuva)
Organizacijos Menų laboratorija „Kiaurai sienas“, menų agentūra „Artscape“.
31 liepos, 2023
