Tolerancija Lietuvoje

2020 m. sausio 1-ąją fiksuotas didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius: Lietuvoje gyveno 78 081 užsienietis, kas sudarė 2,79 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus. Palyginti su 2020 metų sausio 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius išaugo 34,6 proc. Didžiąją užsieniečių dalį sudarė trečiųjų šalių piliečiai (toliau – TŠP), turintys leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje: Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje 2020 m. sausio 1 d. turėjo 18 252 užsieniečiai, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – 49 932.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dauguma užsieniečių yra Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai. Pastaraisiais metais auga darbo migrantų iš šių ne Europos Sąjungos šalių (arba trečiųjų šalių) skaičius, kurie dėl leidimo gyventi bei darbo susietumo ir kitų pažeidžiamumų gali būti išnaudojami ir atskiriami nuo visuomenės, priešingai integracijos procesui. Taip pat augo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – LR), skaičius. 2015 m. prieglobstis suteiktas 86 užsieniečiams, 2016 m. – 195 užsieniečiams, 2017 m. – 293 užsieniečiams. Vykdant prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą, nuo 2015 m. iki 2018 m. pradžios į Lietuvą perkelti 468 asmenys, iš jų 338 asmenys šiuo metu yra išvykę iš Lietuvos teritorijos. Pagrindinės priežastys, kodėl prieglobstį gavusieji išvyksta: šeimos susijungimas, nepasiteisinę lūkesčiai ir neigiamas visuomenės požiūris.

Visuomenės nuostatos liudija apie vyraujantį kultūrinį uždarumą, kurį galima laikyti vienu esminių užsieniečių integracijos trukdžių. Visuomenės požiūris yra labai svarbus socialinės integracijos aspektas, sukuriantis draugišką integracijos aplinką bendruomenės (vietos) ir nacionaliniu lygmenimis. Draugiška integracijos aplinka yra gyvybiškai svarbus elementas siekiant, kad parama integracijai būtų veiksminga ir efektyvi, o kartu prisidedanti prie ilgalaikių užsieniečių integracijos politikos tikslų bei prioritetų. Šalyje trūksta iniciatyvų, kurios suteiktų galimybę iš arčiau pažinti atvykusius žmones, jų kultūrą, skatintų visuomenės toleranciją trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu. Draugiškos, įvairios ir įtraukios visuomenės kūrimas – tai procesas, kuriame turi dalyvauti tiek trečiųjų šalių piliečiai, tiek priimančiosios visuomenės nariai.

„Kai susitinka istorijos“ | Pokalbiai, diskusijos apie migracijos temas mene, socialiniame darbe, savanorystėje, kasdieniame gyvenime

Projekto „Kai susitinka istorijos“ veiklas – renginius, instaliacijos atidarymo šventes, filmų peržiūras – lydintys pokalbiai ir diskusijos pasakoja apie plačiai kultūriniame, socialiniame, profesiniame ir asmeniniame visuomenės gyvenimuose papliusią ir aktualią migracijos temą. Režisieriai, menininkai, gydytojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai pokalbių/diskusijų metu dalinasi profesinėmis patirtimis bei asmeninėmis įžvalgomis.

KINAS: PASAKOJA APIE SOCIALINĘ REALYBĘ AR IR JĄ KURIA? | Projekto „Kai susitinka istorijos” diskusija su Farah Mohammed (ARTSCAPE), Giedre Blažyte (DDG), Martyna Šulskutė (NARA), Viktorija Cook (INSCRIPT)

Auganti kino sritis visuomenėje dažnai yra suprantama kaip pramogų pasaulio dalis arba kaip galimybė greit pabėgti nuo skausmingų visuomenės realijų. Klausimas apie kino vaidmenį socialinės realybės kūrime visada buvo prieštaringas kino plotmėje. Kinas pasakoja istorijas, atskleidžia tapatybes, išryškina tam tikrus elementus, svarbius istorijos objektui arba kuriančiam menininkui. Diskusijoje su kino ir migracijos srities ekspertais kviečiame patyrinėti klausimą, ar kinas tik pasakoja apie socialinę realybę ar ir ją kuria.

Diskusiją moderuoja „Artscape“ vystomosios komunikacijos koordinatorė Aušra Raulušonytė

DOKUMENTINIO FILMO FILMAVIMAS MORIOS STOVYKLOJE | Projekto „Kai susitinka istorijos” pokalbis su režisiere Lina Lužyte

Kinas yra viena iš galingiausių priemonių perteikti aktualias istorijas, panardinti žiūrovus į (ne)pažįstamus mus supančių žmonių pasaulius. Pokalbio metu kino kūrėja Lina Lužytė pasakoja, kokios asmeninės patirtys įstrigo režisierės atmintyje filmuojant migrantų/pabėgėlių stovyklose, kokių naujų įžvalgų davė darbas ir kasdienybė šiame kontekste bei kaip kuriamas kinas, kuriame žmonės vaidina save pačius. Pokalbio metu režisierė Lina Lužytė taip pat dalinasi naujo filmo „Blue/Red/Deport“ anonsu bei ispūdžiais jo kūrimo procese.

Pokalbį moderuoja kino žurnalistė Austėja Kuskienė.

DAUGIAKULTŪRĖS MUZIKOS GRUPĖS KASDIENYBĖ | Projekto „Kai susitinka istorijos” pokalbis su „UpHill 7” nariais Navaratnam Navadharshan ir Viktorija Volodova

Grupė „UpHill 7“, nors įsikūrusi 58 km. nuo sostinės nutolusiame Pabradės miestelyje, kuria globalią, pasaulio muziką. Grupę sudaro nariai iš Šri Lankos, Afganistano ir Lietuvos; ir nors grupė kuria labai lokaliai, nežymiam gaublio taške – Pabradėje, kiekvienas grupės narys atsineša savo kultūrą, kalbą, istoriją ir muzikos stilių iš skirtingų pasaulio kampelių, socialinių realybių ir pilietinių kontekstų. Tad galime „UpHill 7“ vadinti „glokalia“ (tuo pačiu tiek globalia, tiek lokalia) grupe.

Pokalbį moderuoja „Artscape“ vystomosios komunikacijos koordinatorė Aušra Raulušonytė.

IŠŠŪKIAI IR LAIMĖJIMAI DIRBANT NETIKĖTOS MIGRACIJOS SĄLYGOMIS LIETUVOJE | Projekto „Kai susitinka istorijos” pokalbis su „Gydytojais be sienų”

„Kai susitinka istorijos” instaliacijos erdvė „Artscape“ vystomosios komunikacijos Aušra Raulušonytė kalbina Iro Lagou, psichinės sveikatos veiklų koordinatorę, bei Elisa Capponi, humanitarinių reikalų vadovę, apie organizacijos iššūkius ir laimėjimus dirbant netikėtos migracijos situacijos Lietuvoje sąlygomis. Pokalbio dalyvės dalinasi perspektyvomis apie poreikį vienodas teises užtikrinti visiems Lietuvoje prieglobsčio prašantiems pabėgėliams.

Pokalbį moderuoja Aušra Raulušonytė ir Aistė Ulubey.

ĮGŪDŽIŲ STIPRINIMAS DARBO IR SAVANORYSTĖS MIGRACIJOS CENTRUOSE KONTEKSTE | Projekto „Kai susitinka istorijos” pokalbis su Raimonda Lebelionyte Alseikiene

Pokalbio metu savo turtinga patirtimi dalinasi agentūros „Artscape“ įgūdžių stiprinimo koordinatorė Raimonda Lebelionytė Alseikienė, kuri dirba Lietuvoje tiesiogiai su kūrybinių misijų edukatoriais ir savanoriais. Pokalbyje „piešiamas“ į Lietuvą patekusio prieglobsčio prašytojo portretas, kalbama apie tai, kokia atsakomybė krinta ant visuomenės pečių susidūrus su neužtikrintos lygybės situacijomis Lietuvos migracijos kontekste.

Pokalbį moderuoja „Artscape“ vystomosios komunikacijos koordinatorė Aušra Raulušonytė.

2021 MIGRANTŲ KRIZĖ ŠIŲDIENINIAME KARO UKRAINOJE IR PABĖGĖLIŲ IŠ UKRAINOS ATVYKIMŲ KONTEKSTE | Projekto „Kai susitinka istorijos” interviu su Renata Kuleš (UNHCR)

Pokalbyje Renata Kuleš – Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovė Lietuvoje – atsako į klausimus apie migracijos kontekstus pasaulyje ir Lietuvoje bei iššūkius, kuriuos valstybėms ir visuomenėms sukelia netikėta ir nenumatyta migracija. Ekspertė dalijasi perspektyvomis apie 2021 m. migracijos krizę naujų pabėgėlių atvykimų iš Ukrainos kontekste. Kalbama ir apie selektyvų / atrankinį žmogaus teisių įgyvendinimą – kritiką, kurią šiomis dienomis galima išgirsti diskusijose apie elgesį su prieglobsčio prašytojais, kurie yra vis dar sulaikyti migrantų registravimo ir laikino apgyvendinimo centruose Lietuvoje.

Pokalbį moderuoja Aušra Raulušonytė.

Viršelio nuotraukos autorius: Algimantas Černiauskas