Tolerancija Lietuvoje

Tolerancija Lietuvoje

2020 m. sausio 1-ąją fiksuotas didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius: Lietuvoje gyveno 78 081 užsienietis, kas sudarė 2,79 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus. Palyginti su praėjusių metų sausio 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius išaugo 34,6 proc. Didžiąją užsieniečių dalį sudarė trečiųjų šalių piliečiai (toliau – TŠP), turintys leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje: Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje 2020 m. sausio 1 d. turėjo 18 252 užsieniečiai, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – 49 932.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dauguma užsieniečių yra Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai. Pastaraisiais metais auga darbo migrantų iš šių ne Europos Sąjungos šalių (arba trečiųjų šalių) skaičius, kurie dėl leidimo gyventi bei darbo susietumo ir kitų pažeidžiamumų gali būti išnaudojami ir atskiriami nuo visuomenės, priešingai integracijos procesui. Taip pat augo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – LR), skaičius. 2015 m. prieglobstis suteiktas 86 užsieniečiams, 2016 m. – 195 užsieniečiams, 2017 m. – 293 užsieniečiams. Vykdant prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą, nuo 2015 m. iki 2018 m. pradžios į Lietuvą perkelti 468 asmenys, iš jų 338 asmenys šiuo metu yra išvykę iš Lietuvos teritorijos. Pagrindinės priežastys, kodėl prieglobstį gavusieji išvyksta: šeimos susijungimas, nepasiteisinę lūkesčiai ir neigiamas visuomenės požiūris.

Visuomenės nuostatos liudija apie vyraujantį kultūrinį uždarumą, kurį galima laikyti vienu esminių užsieniečių integracijos trukdžių. Visuomenės požiūris yra labai svarbus socialinės integracijos aspektas, sukuriantis draugišką integracijos aplinką bendruomenės (vietos) ir nacionaliniu lygmenimis. Draugiška integracijos aplinka yra gyvybiškai svarbus elementas siekiant, kad parama integracijai būtų veiksminga ir efektyvi, o kartu prisidedanti prie ilgalaikių užsieniečių integracijos politikos tikslų bei prioritetų. Šalyje trūksta iniciatyvų, kurios suteiktų galimybę iš arčiau pažinti atvykusius žmones, jų kultūrą, skatintų visuomenės toleranciją trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu. Draugiškos, įvairios ir įtraukios visuomenės kūrimas – tai procesas, kuriame turi dalyvauti tiek trečiųjų šalių piliečiai, tiek priimančiosios visuomenės nariai.